Sek abi.lt

Lietuva

Kaip pasaulio žiniasklaida reagavo į Sausio 13 įvykius? 

Paskelbta

Data:

Prieš 29 metus pasaulio žiniasklaida skambėjo apie įvykius iš Lietuvos. Nors sovietų žiniasklaida bandė lietuvius, ginančius parlamentą ir kitas Lietuvai svarbias vietas, parodyti kaip ginkluotus nacionalistus, tačiau pasaulio žiniasklaida pranešė pasauliui apie taikius protestuotojus, kovojančius už savo laisvę. 

abi.lt pristato vakarų žiniasklaidos pranešimus 1991 metų, sausio 13 dieną. 

JAV nacionalinis transliuotojo „NPR“ žurnalistai skyrė laidą Lietuvos Televizijos Bokšto atakai. Radijo laida prasideda nuo garso įrašų iš Vilniaus, žurnalistė pradedama laidą sako: „Jūs girdite sovietų armiją Vilniuje, Lietuvoje. Kur šiandienos rytą jie šaudė į neginkluotus civilius ir užėmė radijo ir televizijos bokštą“. „NPR“ žurnalistė Ann Cooper buvo ir tiesiogiai telefonu pranešė iš Vilniaus. 

Laikraštis „New York Times“ pirmajame laikraščio puslapyje išspausdino straipsnį pavadinimu „Sovietų tankai įvažiavo į Lietuvą – 11 negyvų“. Straipsnyje rašoma: „Būrys sovietų armijos tankų, verždamiesi per minią civilių ir juostą pastatytų mašinų , užgrobė Lietuvos televizijos centrą šiandienos ankstų rytą. Bent 11 civilių buvo nužudyti, dar daugiau negu 100 sužeisti“. 

Jungtinės Karalystės laikraštis „The Guardian“ išspausdino Audriaus Siaurusevičiaus straipsnį pavadinimo „Sovietų tankai sutraiškė žmones Vilniuje“. 

Vokietijos laikraštis „Der Spiegel“ aprašė platesnes Hitlerio ir Stalino susitarimo pasekmes. Straipsnyje taip pat minima sovietų ataka Vilniuje. 

Beitų televizija „BBC“ pradeda pranešimą apie įvykius Vilniuje klausdama: „Ar tai dar vienas sovietų armijos susidorojimas? Ir ar vakarai turėtų rizikuoti prarasti Maskvos palaikymą Irake?“. Televizijoje telefonu kalba diplomatas Jonas Paslauskas ir Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Los Angeles Times“ pranešė: „Bushas pasmerkė ataką Lietuvoje – Įspėja, kad tolimesni kariniai veiksmai gali negatyviai paveikti JAV-Maskvos santykius“. 

Lietuva

Kaip balsavo partijos dėl Prezidento veto dėl rinkimų kartelės? 

Paskelbta

Data:

Autorius:

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

2020 m. sausio 14 d. Seime buvo balsuojama dėl pasiūlymo priimti visą Seimo rinkimų Prezidento Gitano Nausėdos grąžintą įstatymą dėl rinkimų kartelės.

Po balsavimo paaiškėjo, kad Seimas paliko galioti iki šiol esančias Seimo rinkimų įstatymo nuostatas dėl rinkimų kartelės.

Balsuojant už pasisakė 70, prieš – 51, susilaikė 2 Seimo nariai.

Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių (71 parlamentaras).

Primename, kad 2019 m. gruodžio mėnesį Seime buvo priimtos rinkimų įstatymo pataisos, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo rinkimų pataisas vetavo. Jis nurodė, kad „nepagrįsta būtų teigti, kad platesniu politinių jėgų atstovavimu Seime, kurio siekiama Įstatymu mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais, pagal kokybinius kriterijus bus pasiektas geresnis arba išlaikytas toks pats rezultatas, koks yra šiuo metu, tai yra užtikrintas Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas (grupes) ir stabilumas, sudarantys prielaidas užtikrinti inter alia Vyriausybės, kurios veikla pagal Konstituciją grindžiama Seimo pasitikėjimu, stabilumą. Kaip minėta, tai yra konstitucinė vertybė, kuri turi būti ginama.“

Valdančiųjų „valstiečių“ narys Dainius Kepenis, teigė, jog „Europoje tos valstybės, kurios turi mažiau trijų procentų, visos yra gerovės valstybių priekyje“.

Prieš įstatymo pakeitimus balsavo dauguma „socialdemokratų“, „liberalų“ ir „konservatorių“. Rinkimų kartelės nuleidimui nepritarė ir iš „valstiečių“ pasitraukęs Vytautas Bakas. Taip pat apie prisijungimą prie Darbo Partijos pranešęs Seimo narys Mindaugas Puidokas. 

Lenkijoje rinkimų kartelė taip pat 5% rinkėjų palaikymo (išskyrus tautines mažumas), Vokietijoje – 5% arba pergalė trijose apygardose, Norvegijoje – 4%, Italijoje nustatytas 3% barjeras, Ispanijoje – 3% parlamentui, o Senatui kartelė nenustatyta, Danijoje – 2%, Olandijoje yra nustatytas 0.667% barjeras (tiek kiek balsų reikia išrinkti vienam parlamentarui). 

Pracūzijoje, JK, Suomijoje, Maltoje, Liuksemburge ir Portugalijoje apskritai nenustatyta jokia kartelė

Skaityti toliau

Lietuva

Gėjams laimėjus bylą prieš Lietuvą – Lietuva turės sumokėti 15,000 eurų

Paskelbta

Data:

Autorius:

Istorija prasidėjo tada, kai Pijus Beizaras socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbė nuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su Mangirdu Levicku. Beizaro „Facebook“ puslapyje žmonės po nuotraukos paskelbimo pradėjo rašyti neigiamus komentarus.

Lietuvoje valdžios institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.

Lietuvos teismai pritardami atsisakymui pradėti ikiteisminį tyrimą gana aiškiai išreiškė nepritarimą tokiam viešam pareiškėjų seksualinės orientacijos demonstravimui teigdami, kad homoseksualumo priėmimas visuomenėje nesuderinamas su „tradicinės šeimos vertybėmis“. Taigi dėl valdžios institucijų diskriminacinio požiūrio pareiškėjams nebuvo suteikta pagal baudžiamąją teisę garantuojama apsauga nuo atvirų raginimų kėsintis į pareiškėjų fizinį ir psichinį vientisumą.

Pareiškėjai Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad jie buvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2020 m. sausio 14 d. nusprendė, kad Lietuva dviem gėjams turi sumokėti po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 eurų patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbtame sprendime konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

Strasbūro teismas nusprendė, kad pareiškėjams buvo nesuteikta veiksminga vidaus teisinė gynyba Lietuvoje.

EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo diskriminuojami dėl jų seksualinės orientacijos.

Skaityti toliau

Lietuva

Seime Albinui Kentrai įteikta 2019 m. Laisvės premija

Paskelbta

Data:

Autorius:

Sausio 13 d. Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Iškilmingame minėjime Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai buvo įteikta 2019 m. Laisvės premijaŠiuo apdovanojimu siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Iki šiol Laisvės premija buvo įteikta 7 kartus: Sergejui Kovaliovui 2011 metais, Antanui Terleckui 2012 metais, Sigitui Tamkevičiui 2013 metais, Lenkijos disidentui Adam Michnik 2014 metais, Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui 2016 metais, sesei Nijolei Sadūnaitei 2017 metais ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanams 2018 metais. 

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

Skaitomiausios naujienos

Draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti ar publikuoti portalo "abi.lt" skelbiamą informaciją be raštiško "abi.lt“ sutikimo, kurį galima gauti el. paštu - info@abizinios.com. © Copyright 2019 abi.lt. All rights reserved.

>