Sek abi.lt

Lietuva

35 nusikaltimai, dėl kurių JAV neišdavė Neringos Venckienės (grėsė 20 metų kalėjimo)

Paskelbta

Data:

Lietuvos Respublika 2015 metais kreipėsi į Jungtines Amerikos Valstijas, prašydama išduoti Neringą Venckienę dėl 39 nusikalstamų veikų.

Iki kreipimosi į JAV teismą Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės Departamentas 2017 metais nesutiko išduoti ir nesikreipė į JAV teismą dėl 19 (devyniolikos) nusikaltimų: penkių nusikaltimų pagal LR BK 154 str. 2 d. (šmeižimas); vieno nusikaltimo pagal LR BK 168 str. 1 d. (neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas); keturių nusikaltimų pagal LR BK 313 str. 2 d. (mirusiojo atminimo paniekinimas); trijų nusikaltimų pagal LR BK 236 str. 1 d. (melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą); vieno nusikaltimo pagal LR BK 153 str. (mažamečio asmens tvirkinimas); trijų nusikaltimų pagal LR BK 163 str. (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis); vieno nusikaltimo pagal LR BK 232 str. (nepagarba teismui); vieno nusikaltimo pagal LR BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas (tarnyba)).

Jungtinių Amerikos Valstijų teismui Valstybės Departamentas perdavė spręsti dėl bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo; trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai; pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui; fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo; teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo.

2018 metais JAV teismas neišdavė dėl 16 (šešiolikos) nusikaltimų – bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo (LR BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės Departamentui ir JAV teismui pateiktus duomenis dėl 39 nusikalstamų veikų, Jungtinės Amerikos Valstijos sutiko, kad baudžiamasis persekiojimas Neringos Venckienės atžvilgiu gali būti vykdomas dėl 4 (keturių) nusikalstamų veikų, kurios visos susijusios su 2012 m. gegužės 17 d., o dėl 35 nusikalstamų veikų JAV sutikimo dėl Neringos Venckienės baudžiamojo persekiojimo nedavė.

Galutinė subendrinta bausmė Neringai Venckienei pagal 39 kaltinimus galėjo būti dvidešimt metų laisvės atėmimo.

Skaityti toliau
4 komentarai
  • Ramute parašė:

    tai kodel delfis raso, kad tik 13?

  • Vilius parašė:

    plauna smegenis delfis ir lietuvos rytas. Meluoja, kad 13 nusikaltimu

  • Tiesos parašė:

    propagandistai meluoja dėl kaltinimu skaiciaus

  • Vilmantas Krik6taponis parašė:

    Mano nuomone,kad JAV teisininkai bei valdininkai padarė neisingą sprendimą gražinant N.Venckienę į Lietuvą vien todėl,jog nepaisė ,,valstybininkų ir teisininkų“ šališkumo lietuvoje jos atžvilgiu.

  • Lietuva

    Kaip balsavo partijos dėl Prezidento veto dėl rinkimų kartelės? 

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

    2020 m. sausio 14 d. Seime buvo balsuojama dėl pasiūlymo priimti visą Seimo rinkimų Prezidento Gitano Nausėdos grąžintą įstatymą dėl rinkimų kartelės.

    Po balsavimo paaiškėjo, kad Seimas paliko galioti iki šiol esančias Seimo rinkimų įstatymo nuostatas dėl rinkimų kartelės.

    Balsuojant už pasisakė 70, prieš – 51, susilaikė 2 Seimo nariai.

    Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių (71 parlamentaras).

    Primename, kad 2019 m. gruodžio mėnesį Seime buvo priimtos rinkimų įstatymo pataisos, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

    Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo rinkimų pataisas vetavo. Jis nurodė, kad „nepagrįsta būtų teigti, kad platesniu politinių jėgų atstovavimu Seime, kurio siekiama Įstatymu mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais, pagal kokybinius kriterijus bus pasiektas geresnis arba išlaikytas toks pats rezultatas, koks yra šiuo metu, tai yra užtikrintas Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas (grupes) ir stabilumas, sudarantys prielaidas užtikrinti inter alia Vyriausybės, kurios veikla pagal Konstituciją grindžiama Seimo pasitikėjimu, stabilumą. Kaip minėta, tai yra konstitucinė vertybė, kuri turi būti ginama.“

    Valdančiųjų „valstiečių“ narys Dainius Kepenis, teigė, jog „Europoje tos valstybės, kurios turi mažiau trijų procentų, visos yra gerovės valstybių priekyje“.

    Prieš įstatymo pakeitimus balsavo dauguma „socialdemokratų“, „liberalų“ ir „konservatorių“. Rinkimų kartelės nuleidimui nepritarė ir iš „valstiečių“ pasitraukęs Vytautas Bakas. Taip pat apie prisijungimą prie Darbo Partijos pranešęs Seimo narys Mindaugas Puidokas. 

    Lenkijoje rinkimų kartelė taip pat 5% rinkėjų palaikymo (išskyrus tautines mažumas), Vokietijoje – 5% arba pergalė trijose apygardose, Norvegijoje – 4%, Italijoje nustatytas 3% barjeras, Ispanijoje – 3% parlamentui, o Senatui kartelė nenustatyta, Danijoje – 2%, Olandijoje yra nustatytas 0.667% barjeras (tiek kiek balsų reikia išrinkti vienam parlamentarui). 

    Pracūzijoje, JK, Suomijoje, Maltoje, Liuksemburge ir Portugalijoje apskritai nenustatyta jokia kartelė

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Gėjams laimėjus bylą prieš Lietuvą – Lietuva turės sumokėti 15,000 eurų

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Istorija prasidėjo tada, kai Pijus Beizaras socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbė nuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su Mangirdu Levicku. Beizaro „Facebook“ puslapyje žmonės po nuotraukos paskelbimo pradėjo rašyti neigiamus komentarus.

    Lietuvoje valdžios institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.

    Lietuvos teismai pritardami atsisakymui pradėti ikiteisminį tyrimą gana aiškiai išreiškė nepritarimą tokiam viešam pareiškėjų seksualinės orientacijos demonstravimui teigdami, kad homoseksualumo priėmimas visuomenėje nesuderinamas su „tradicinės šeimos vertybėmis“. Taigi dėl valdžios institucijų diskriminacinio požiūrio pareiškėjams nebuvo suteikta pagal baudžiamąją teisę garantuojama apsauga nuo atvirų raginimų kėsintis į pareiškėjų fizinį ir psichinį vientisumą.

    Pareiškėjai Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad jie buvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas 2020 m. sausio 14 d. nusprendė, kad Lietuva dviem gėjams turi sumokėti po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 eurų patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbtame sprendime konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

    Strasbūro teismas nusprendė, kad pareiškėjams buvo nesuteikta veiksminga vidaus teisinė gynyba Lietuvoje.

    EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo diskriminuojami dėl jų seksualinės orientacijos.

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Seime Albinui Kentrai įteikta 2019 m. Laisvės premija

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Sausio 13 d. Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

    Iškilmingame minėjime Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai buvo įteikta 2019 m. Laisvės premijaŠiuo apdovanojimu siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

    Iki šiol Laisvės premija buvo įteikta 7 kartus: Sergejui Kovaliovui 2011 metais, Antanui Terleckui 2012 metais, Sigitui Tamkevičiui 2013 metais, Lenkijos disidentui Adam Michnik 2014 metais, Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui 2016 metais, sesei Nijolei Sadūnaitei 2017 metais ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanams 2018 metais. 

    Skaityti toliau

    Naujausi komentarai

    Skaitomiausios naujienos

    Draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti ar publikuoti portalo "abi.lt" skelbiamą informaciją be raštiško "abi.lt“ sutikimo, kurį galima gauti el. paštu - info@abizinios.com. © Copyright 2019 abi.lt. All rights reserved.

    >