Sek abi.lt

Lietuva

Antstoliai priešinasi jų turto paviešinimui

Paskelbta

Data:

Teisingumo ministras E. Jankevičius ir antstolių rūmų pirmininkė I. Karalienė - anstoliurumai.lt nuotrauka

Seime svarstomas įstatymo projektas dėl antstolių turto deklaracijų viešinimo.

Antstolių rūmai priešinasi tokio įstatymo priėmimui. Antstoliai mano, kad siūlomas teisinis reguliavimas būtų perteklinis ir grėsmingas antstolių ir jų šeimų narių saugumui.

Antstolių rūmai aiškina, kad yra įvykdyta daugiau kaip 150 smurtinių ir chuliganiškų išpuolių, susijusių su antstolių profesine veikla. Viena antstolė po rizikingos bylos vykdymo iki šiol yra saugoma valstybės lėšomis.

Neatrodo logišku antstolių aiškinimas, kad jų turto viešinimas bus grėsmingas antstolių saugumui. Turtą deklaruoja ir teisėjai, ir Seimo nariai, ir kiti asmenys, tačiau nusikaltimų prieš juos nepadaugėjo dėl viešinamo jų turto.

Tikėtina, kad antstoliai priešinasi turto paviešinimui ne dėl galimų nusikaltimų, bet dėl to, kad nebūtų žinoma apie jų labai dideles pajamas. Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį antstolis uždirba 10 tūkstančių eurų. Kai kurių alga siekia apie 40 tūkstančių eurų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 95 antstolių kontoros, kuriose iš viso dirba 113 antstolių.

Skaityti toliau
2 komentarai
  • Piktas parašė:

    95kontoros ir dqrvuotoju ciut daugiau nei 100? Cmverslininkqi ne anstoliai

  • Elmuntas parašė:

    Kaip sunku prisipažinti visiems, kiek kas vienas iš kito (šiuo atveju antstolis iš nukentėjusiojo…., o taip dažniausiai ir būna….) pasisavino turto… Labai jau retai vagis iš vagies pavagia… Juk TEISME irgi dažnai dirba vagys… (teisiškai pagrįsti…., su aukštojo išsilavinimo diplomais…)

  • Lietuva

    Kaip balsavo partijos dėl Prezidento veto dėl rinkimų kartelės? 

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

    2020 m. sausio 14 d. Seime buvo balsuojama dėl pasiūlymo priimti visą Seimo rinkimų Prezidento Gitano Nausėdos grąžintą įstatymą dėl rinkimų kartelės.

    Po balsavimo paaiškėjo, kad Seimas paliko galioti iki šiol esančias Seimo rinkimų įstatymo nuostatas dėl rinkimų kartelės.

    Balsuojant už pasisakė 70, prieš – 51, susilaikė 2 Seimo nariai.

    Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių (71 parlamentaras).

    Primename, kad 2019 m. gruodžio mėnesį Seime buvo priimtos rinkimų įstatymo pataisos, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

    Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo rinkimų pataisas vetavo. Jis nurodė, kad „nepagrįsta būtų teigti, kad platesniu politinių jėgų atstovavimu Seime, kurio siekiama Įstatymu mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais, pagal kokybinius kriterijus bus pasiektas geresnis arba išlaikytas toks pats rezultatas, koks yra šiuo metu, tai yra užtikrintas Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas (grupes) ir stabilumas, sudarantys prielaidas užtikrinti inter alia Vyriausybės, kurios veikla pagal Konstituciją grindžiama Seimo pasitikėjimu, stabilumą. Kaip minėta, tai yra konstitucinė vertybė, kuri turi būti ginama.“

    Valdančiųjų „valstiečių“ narys Dainius Kepenis, teigė, jog „Europoje tos valstybės, kurios turi mažiau trijų procentų, visos yra gerovės valstybių priekyje“.

    Prieš įstatymo pakeitimus balsavo dauguma „socialdemokratų“, „liberalų“ ir „konservatorių“. Rinkimų kartelės nuleidimui nepritarė ir iš „valstiečių“ pasitraukęs Vytautas Bakas. Taip pat apie prisijungimą prie Darbo Partijos pranešęs Seimo narys Mindaugas Puidokas. 

    Lenkijoje rinkimų kartelė taip pat 5% rinkėjų palaikymo (išskyrus tautines mažumas), Vokietijoje – 5% arba pergalė trijose apygardose, Norvegijoje – 4%, Italijoje nustatytas 3% barjeras, Ispanijoje – 3% parlamentui, o Senatui kartelė nenustatyta, Danijoje – 2%, Olandijoje yra nustatytas 0.667% barjeras (tiek kiek balsų reikia išrinkti vienam parlamentarui). 

    Pracūzijoje, JK, Suomijoje, Maltoje, Liuksemburge ir Portugalijoje apskritai nenustatyta jokia kartelė

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Gėjams laimėjus bylą prieš Lietuvą – Lietuva turės sumokėti 15,000 eurų

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Istorija prasidėjo tada, kai Pijus Beizaras socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbė nuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su Mangirdu Levicku. Beizaro „Facebook“ puslapyje žmonės po nuotraukos paskelbimo pradėjo rašyti neigiamus komentarus.

    Lietuvoje valdžios institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.

    Lietuvos teismai pritardami atsisakymui pradėti ikiteisminį tyrimą gana aiškiai išreiškė nepritarimą tokiam viešam pareiškėjų seksualinės orientacijos demonstravimui teigdami, kad homoseksualumo priėmimas visuomenėje nesuderinamas su „tradicinės šeimos vertybėmis“. Taigi dėl valdžios institucijų diskriminacinio požiūrio pareiškėjams nebuvo suteikta pagal baudžiamąją teisę garantuojama apsauga nuo atvirų raginimų kėsintis į pareiškėjų fizinį ir psichinį vientisumą.

    Pareiškėjai Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad jie buvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas 2020 m. sausio 14 d. nusprendė, kad Lietuva dviem gėjams turi sumokėti po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 eurų patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbtame sprendime konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

    Strasbūro teismas nusprendė, kad pareiškėjams buvo nesuteikta veiksminga vidaus teisinė gynyba Lietuvoje.

    EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo diskriminuojami dėl jų seksualinės orientacijos.

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Seime Albinui Kentrai įteikta 2019 m. Laisvės premija

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Sausio 13 d. Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

    Iškilmingame minėjime Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai buvo įteikta 2019 m. Laisvės premijaŠiuo apdovanojimu siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

    Iki šiol Laisvės premija buvo įteikta 7 kartus: Sergejui Kovaliovui 2011 metais, Antanui Terleckui 2012 metais, Sigitui Tamkevičiui 2013 metais, Lenkijos disidentui Adam Michnik 2014 metais, Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui 2016 metais, sesei Nijolei Sadūnaitei 2017 metais ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanams 2018 metais. 

    Skaityti toliau

    Naujausi komentarai

    Skaitomiausios naujienos

    Draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti ar publikuoti portalo "abi.lt" skelbiamą informaciją be raštiško "abi.lt“ sutikimo, kurį galima gauti el. paštu - info@abizinios.com. © Copyright 2019 abi.lt. All rights reserved.

    >