Sek abi.lt

Lietuva

Pagerbiant garsų Lietuvos filosofą Arvydą Šliogerį

Paskelbta

Data:

2019 m.gruodžio 18 d. mirė filosofas ir rašytojas Arvydas Šliogeris.

A. Šliogeris buvo vienas darbščiausių ir iškiliausių Lietuvos filosofų. Tai buvo vienas žymiausių ir šviesiausių mūsų laikų mąstytojų. Jo pažiūrų nesaistė politikai, akademiniai vardai ar valstybiniai apdovanojimai.

Prisimenant filosofo Arvydo Šliogerio mintis:

„Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvūs, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, nė iš tolo nematantys valstybės idėjos ir net vadinamąjį valstybingumą traktuojantys vien instrumentiškai, kaip savo intereso tenkinimo įrankį.“

“Kai žiūriu mūsų televiziją, mano ranka tiesiasi į vieną vietą, kurioje turėtų būti pistoletas.

Tai yra nusikaltimas. Tas, kas yra daroma mūsų televizijoje, tai yra tokia tautos demoralizacija, toks jos mulkinimas… Vartojamas žodis „žiniasklaida“, bet jeigu kalbėtume apie televiziją, ją reikėtų vadinti trimis raidėmis: MMM. Mąstymo mulkinimo metodas.”

“Dabar mūsų visą viešąjį gyvenimą – nuo viršaus iki apačios – valdo padugnių archetipas, nuo kurio niekur negali pasislėpti.”

“Žmogus, kuris bent kažką suvokia ir nori būti laisvas, jis turi atsilaikyti prieš šitą teroristinę žiniasklaidos propagandą, priešintis pavergimo mechanizmams, ir jo atrama bus vienokie ar kitokie autoritetai. Jeigu tu neatsilaikai prieš šitą komercinės žiniasklaidos, prekių pasaulio terorą – viskas, tu iš karto patenki į vergo karalystę.”

“Sąžiningai ir nesidairydami į šalis dirbkim savo darbus. Ir pernelyg nesvarstykim, kaip darbai bus vertinami, kaip panaudojami. Juk nei tu, nei aš nei turime, nei privalome turėti antgamtinių galių valdyti imperijas. Tačiau turime galimybę visuotinai vykdomame dehumanizacijos procese nedalyvauti. Priešintis jam pačiu savo kasdieniu gyvenimu, orientuotu į aukštesnes vertybes, gyvenamu moraliai atsakingai.”

“O kas gi liko aname krante, kurio jau nebemato šio kranto gyventojai? Ten liko nors ir droviai, bet vis dar patekanti Saulė; ten liko Žvaigždės, tikros žvaigždės be mėsingo pasturgalio; ten liko dosnioji žemė, nors ir nuniokota, bet vis dar kantri, kukli ir nuolanki; ten liko padorumas, ištikimybė, drąsa, Grožio ilgesys ir pats grožis, dar nesugadintas „bjaurumo estetikos“; ten liko taurus mokytojo ir mokinio ryšys, dar neišstumtas išsigimėliško vaidmenų pasikeitimo – kai mokytojas tampa mokiniu, o mokinys – mokytoju; ten liko vyriškumas ir moteriškumas, nesuteršti belytiškumo ideologijų; ten liko paprasta meilė be „seksualinių“ kliedesių ir pornografinio nihilizmo; ten liko žmogus, ir dabar manantis, kad būti „runkeliu“ kur kas garbingiau negu būti piniguočiu, pijaru, gangsteriu, politiku, vagimi ar kekše; ten liko šventoji duona, pažymėta kryžiaus ženklu, o ne supermarketų litanijomis; ten liko miškai, upeliai, ežerai ir nekalta vaiko šypsena; ten liko nekaltybė – nesvarbu, moteriška ar vyriška, – visiškai nesidrovinti savęs ir mananti, kad žmogaus pasaulis gali išlikti tik tol, kol jame esama vietos nekaltybės saloms; ten liko Sokrato priesakus vis dar prisimenantis Mokytojas, puoselėjantis gležną jaunystės medelį; ten liko vis dar gyvas mirtingasis, nevirtęs kokia nors mašina – biurokratine ar technokratine; ten liko Dievo dvelksmas, neužgožtas šiukšlynų dvoko; ten liko vis dar rusenantis normalios šeimos židinys; ten liko dievdirbiai ir žvejai; ten liko Dangaus ir Žemės vaikai, įleidę šaknis į mirtingojo žemiškosios būklės džiaugsmą, liūdesį ir tragizmą; ten liko prasmingas gyvenimas, kuriam nereikalingi nei akropoliai, nei siemensai – šitie nešvankybės fabrikai, pastatyti Didžiojo Brolio komisarų.”

“Neseniai sužinojau, kad yra keli aferistai, kurie gauna didžiulius pinigus už tai, kad, pasirodo, kuria Lietuvos įvaizdį. Kam švaistomi mūsų pinigai? Tai atsirūgsta baisiausiu sovietmečiu. Tada buvo partijos sekretoriai, propaganda, kuri mesdavo milžiniškus pinigus, kad pasauliui parodytų, kaip yra gražu. Nors šalia stūksojo gulagai. Tas pat dabar Lietuvoje.”

“Sutinku su vieno komentaro autoriumi, kur sakoma, jog stebint dabartinę situaciją apima šleikštulys. Tai, ką vadiname Lietuvos politika, yra visiškoje aklavietėje.”

“Dvidešimt nepriklausomybės metų parodė visišką mūsų bejėgiškumą beveik visose gyvenimo srityse – ekonomikos, technologijų, administracijos, politikos, kultūros ir intelektualinėje. Galutinai įsitvirtino kleptokratinės pseudopolitinės struktūros ir biurokratinio teroro alinama pseudovalstybė.”

Skaityti toliau
1 Komentaras
  • Linutė parašė:

    Jis matė Lietuvos realybę

  • Lietuva

    Kaip balsavo partijos dėl Prezidento veto dėl rinkimų kartelės? 

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

    2020 m. sausio 14 d. Seime buvo balsuojama dėl pasiūlymo priimti visą Seimo rinkimų Prezidento Gitano Nausėdos grąžintą įstatymą dėl rinkimų kartelės.

    Po balsavimo paaiškėjo, kad Seimas paliko galioti iki šiol esančias Seimo rinkimų įstatymo nuostatas dėl rinkimų kartelės.

    Balsuojant už pasisakė 70, prieš – 51, susilaikė 2 Seimo nariai.

    Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių (71 parlamentaras).

    Primename, kad 2019 m. gruodžio mėnesį Seime buvo priimtos rinkimų įstatymo pataisos, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

    Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo rinkimų pataisas vetavo. Jis nurodė, kad „nepagrįsta būtų teigti, kad platesniu politinių jėgų atstovavimu Seime, kurio siekiama Įstatymu mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais, pagal kokybinius kriterijus bus pasiektas geresnis arba išlaikytas toks pats rezultatas, koks yra šiuo metu, tai yra užtikrintas Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas (grupes) ir stabilumas, sudarantys prielaidas užtikrinti inter alia Vyriausybės, kurios veikla pagal Konstituciją grindžiama Seimo pasitikėjimu, stabilumą. Kaip minėta, tai yra konstitucinė vertybė, kuri turi būti ginama.“

    Valdančiųjų „valstiečių“ narys Dainius Kepenis, teigė, jog „Europoje tos valstybės, kurios turi mažiau trijų procentų, visos yra gerovės valstybių priekyje“.

    Prieš įstatymo pakeitimus balsavo dauguma „socialdemokratų“, „liberalų“ ir „konservatorių“. Rinkimų kartelės nuleidimui nepritarė ir iš „valstiečių“ pasitraukęs Vytautas Bakas. Taip pat apie prisijungimą prie Darbo Partijos pranešęs Seimo narys Mindaugas Puidokas. 

    Lenkijoje rinkimų kartelė taip pat 5% rinkėjų palaikymo (išskyrus tautines mažumas), Vokietijoje – 5% arba pergalė trijose apygardose, Norvegijoje – 4%, Italijoje nustatytas 3% barjeras, Ispanijoje – 3% parlamentui, o Senatui kartelė nenustatyta, Danijoje – 2%, Olandijoje yra nustatytas 0.667% barjeras (tiek kiek balsų reikia išrinkti vienam parlamentarui). 

    Pracūzijoje, JK, Suomijoje, Maltoje, Liuksemburge ir Portugalijoje apskritai nenustatyta jokia kartelė

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Gėjams laimėjus bylą prieš Lietuvą – Lietuva turės sumokėti 15,000 eurų

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Istorija prasidėjo tada, kai Pijus Beizaras socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbė nuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su Mangirdu Levicku. Beizaro „Facebook“ puslapyje žmonės po nuotraukos paskelbimo pradėjo rašyti neigiamus komentarus.

    Lietuvoje valdžios institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.

    Lietuvos teismai pritardami atsisakymui pradėti ikiteisminį tyrimą gana aiškiai išreiškė nepritarimą tokiam viešam pareiškėjų seksualinės orientacijos demonstravimui teigdami, kad homoseksualumo priėmimas visuomenėje nesuderinamas su „tradicinės šeimos vertybėmis“. Taigi dėl valdžios institucijų diskriminacinio požiūrio pareiškėjams nebuvo suteikta pagal baudžiamąją teisę garantuojama apsauga nuo atvirų raginimų kėsintis į pareiškėjų fizinį ir psichinį vientisumą.

    Pareiškėjai Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad jie buvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas 2020 m. sausio 14 d. nusprendė, kad Lietuva dviem gėjams turi sumokėti po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 eurų patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbtame sprendime konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

    Strasbūro teismas nusprendė, kad pareiškėjams buvo nesuteikta veiksminga vidaus teisinė gynyba Lietuvoje.

    EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo diskriminuojami dėl jų seksualinės orientacijos.

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Seime Albinui Kentrai įteikta 2019 m. Laisvės premija

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Sausio 13 d. Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

    Iškilmingame minėjime Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai buvo įteikta 2019 m. Laisvės premijaŠiuo apdovanojimu siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

    Iki šiol Laisvės premija buvo įteikta 7 kartus: Sergejui Kovaliovui 2011 metais, Antanui Terleckui 2012 metais, Sigitui Tamkevičiui 2013 metais, Lenkijos disidentui Adam Michnik 2014 metais, Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui 2016 metais, sesei Nijolei Sadūnaitei 2017 metais ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanams 2018 metais. 

    Skaityti toliau

    Naujausi komentarai

    Skaitomiausios naujienos

    Draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti ar publikuoti portalo "abi.lt" skelbiamą informaciją be raštiško "abi.lt“ sutikimo, kurį galima gauti el. paštu - info@abizinios.com. © Copyright 2019 abi.lt. All rights reserved.

    >