Sek abi.lt

Lietuva

Pasityčiojimas iš smulkių verslininkų – leido iškepti ir parduoti 5 kepaliukus duonos

Paskelbta

Data:

Nuotraukos autorė: Nadya Spetnitskaya

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad nuo 2019 m. gruodžio 14 d. mūsų šalyje įsigaliojo paprastesni reikalavimai tiems, kurie nori gaminti maistą namuose ar kitose gyvenamosios paskirties patalpose ir jį tiekti, parduoti tiesiogiai vartotojams.

„Vienas iš pagrindinių argumentų priimant sprendimą keisti tvarką ir suprastinti reikalavimus gaminantiems maistą namuose – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) siekis leisti smulkiajam verslui plėtotis ir legalizuoti maisto gamybą“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos-valstybinės maisto produktų inspektorė Ilona Drulytė.

Tarnyba leido per vieną dieną pagaminti namuose:

1) Miltinės ir kreminės konditerijos gaminių, kurie sveria daugiau kaip 250 g (duona, pyragas, tortas ir kt.) ne daugiau kaip 5 vnt.

2) Jei sveria 250 g ir mažiau (bandelės, keksiukai, spurgos ir kt.) galima pagaminti ne daugiau kaip 100 vnt.

3) Sveriamų smulkiųjų duonos ar pyrago gaminių (sausainiai, džiūvėsiai ir kt.) ne daugiau kaip 7 kg.

4) Pusgaminių (makaronai, koldūnai, blyneliai ir kt.) ne daugiau kaip 20 porcijų, ne daugiau kaip 10 kg.

5) Nedidelių užkandžių (vieno kąsnio sumuštiniai ir kt.) ne daugiau kaip 100 vnt.

VMVT atstovė Ilona Drulytė naujuosius reikalavimus pristatė LRT laidoje „10-12“.  I. Drulytės teigimu taip tikimasi, kad Lietuvos gyventojai „išdrįs legalizuoti savo veiklą“. 

Skaityti toliau
1 Komentaras
  • Jonas parašė:

    Koks biznis iš 5 kepalų duonos

  • Lietuva

    Kaip balsavo partijos dėl Prezidento veto dėl rinkimų kartelės? 

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

    2020 m. sausio 14 d. Seime buvo balsuojama dėl pasiūlymo priimti visą Seimo rinkimų Prezidento Gitano Nausėdos grąžintą įstatymą dėl rinkimų kartelės.

    Po balsavimo paaiškėjo, kad Seimas paliko galioti iki šiol esančias Seimo rinkimų įstatymo nuostatas dėl rinkimų kartelės.

    Balsuojant už pasisakė 70, prieš – 51, susilaikė 2 Seimo nariai.

    Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių (71 parlamentaras).

    Primename, kad 2019 m. gruodžio mėnesį Seime buvo priimtos rinkimų įstatymo pataisos, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

    Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo rinkimų pataisas vetavo. Jis nurodė, kad „nepagrįsta būtų teigti, kad platesniu politinių jėgų atstovavimu Seime, kurio siekiama Įstatymu mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais, pagal kokybinius kriterijus bus pasiektas geresnis arba išlaikytas toks pats rezultatas, koks yra šiuo metu, tai yra užtikrintas Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas (grupes) ir stabilumas, sudarantys prielaidas užtikrinti inter alia Vyriausybės, kurios veikla pagal Konstituciją grindžiama Seimo pasitikėjimu, stabilumą. Kaip minėta, tai yra konstitucinė vertybė, kuri turi būti ginama.“

    Valdančiųjų „valstiečių“ narys Dainius Kepenis, teigė, jog „Europoje tos valstybės, kurios turi mažiau trijų procentų, visos yra gerovės valstybių priekyje“.

    Prieš įstatymo pakeitimus balsavo dauguma „socialdemokratų“, „liberalų“ ir „konservatorių“. Rinkimų kartelės nuleidimui nepritarė ir iš „valstiečių“ pasitraukęs Vytautas Bakas. Taip pat apie prisijungimą prie Darbo Partijos pranešęs Seimo narys Mindaugas Puidokas. 

    Lenkijoje rinkimų kartelė taip pat 5% rinkėjų palaikymo (išskyrus tautines mažumas), Vokietijoje – 5% arba pergalė trijose apygardose, Norvegijoje – 4%, Italijoje nustatytas 3% barjeras, Ispanijoje – 3% parlamentui, o Senatui kartelė nenustatyta, Danijoje – 2%, Olandijoje yra nustatytas 0.667% barjeras (tiek kiek balsų reikia išrinkti vienam parlamentarui). 

    Pracūzijoje, JK, Suomijoje, Maltoje, Liuksemburge ir Portugalijoje apskritai nenustatyta jokia kartelė

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Gėjams laimėjus bylą prieš Lietuvą – Lietuva turės sumokėti 15,000 eurų

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Istorija prasidėjo tada, kai Pijus Beizaras socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbė nuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su Mangirdu Levicku. Beizaro „Facebook“ puslapyje žmonės po nuotraukos paskelbimo pradėjo rašyti neigiamus komentarus.

    Lietuvoje valdžios institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.

    Lietuvos teismai pritardami atsisakymui pradėti ikiteisminį tyrimą gana aiškiai išreiškė nepritarimą tokiam viešam pareiškėjų seksualinės orientacijos demonstravimui teigdami, kad homoseksualumo priėmimas visuomenėje nesuderinamas su „tradicinės šeimos vertybėmis“. Taigi dėl valdžios institucijų diskriminacinio požiūrio pareiškėjams nebuvo suteikta pagal baudžiamąją teisę garantuojama apsauga nuo atvirų raginimų kėsintis į pareiškėjų fizinį ir psichinį vientisumą.

    Pareiškėjai Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad jie buvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas 2020 m. sausio 14 d. nusprendė, kad Lietuva dviem gėjams turi sumokėti po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 eurų patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbtame sprendime konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

    Strasbūro teismas nusprendė, kad pareiškėjams buvo nesuteikta veiksminga vidaus teisinė gynyba Lietuvoje.

    EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo diskriminuojami dėl jų seksualinės orientacijos.

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Seime Albinui Kentrai įteikta 2019 m. Laisvės premija

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Sausio 13 d. Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

    Iškilmingame minėjime Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai buvo įteikta 2019 m. Laisvės premijaŠiuo apdovanojimu siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

    Iki šiol Laisvės premija buvo įteikta 7 kartus: Sergejui Kovaliovui 2011 metais, Antanui Terleckui 2012 metais, Sigitui Tamkevičiui 2013 metais, Lenkijos disidentui Adam Michnik 2014 metais, Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui 2016 metais, sesei Nijolei Sadūnaitei 2017 metais ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanams 2018 metais. 

    Skaityti toliau

    Naujausi komentarai

    Skaitomiausios naujienos

    Draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti ar publikuoti portalo "abi.lt" skelbiamą informaciją be raštiško "abi.lt“ sutikimo, kurį galima gauti el. paštu - info@abizinios.com. © Copyright 2019 abi.lt. All rights reserved.

    >