Sek abi.lt

Lietuva

Lietuvos teisėjų kortų namelis

Paskelbta

Data:

Nuotrauka iš D.Grybauskaitės "Facebook" puslapio

Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 m. kovo mėn., skaitydama metinį pranešimą atkreipė dėmesį, kad teisėjo mantija vėl tampa garbingos teisminės valdžios simboliu, teismai modernėja, sugrįžta ir žmonių pasitikėjimas teisingumu. 2015 metų metiniame pranešime Prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbė, kad griežti atsakomybės, kompetencijos ir skaidrumo reikalavimai teismams ir prokuratūrai pradeda duoti rezultatus; lūžis įvyko, nes teisėsauga pradeda matyti, kad už kiekvienos bylos yra žmogus ir jo likimas; ten, kur profesionalus pilietiškumas išstumia puotomis perkamo teisingumo praktiką, randasi daugiau vietos žmogaus teisėms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2018 metais jau beveik trisdešimt metų teisėju dirbančiam Lietuvos Aukščiausiajam teismui, Teisėjų tarybai vadovavusiam, šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas einančiam Gintarui Kryževičiui įteikė valstybinį apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių už reikšmingą indėlį kuriant ir tobulinant Lietuvos teismų sistemą.

2018 m. sausio 14 d. duodamas interviu portalui „Delfi“, vertindamas D.Grybauskaitės 2014 metų pranešimą, G.Kryževičius aiškino: „Būtų kvaila teigti, kad per ketverius metus teismų sistemoje įvyko tokio masto pokyčiai, kad galima atsipalaiduoti. Taip, pasitikėjimo mandatas, kalbant politiniais terminais, buvo įgytas. Vis dėlto aš linkęs galvoti, kad tai tik pirmieji ženklai, liudijantys, jog teismų sistema, stipriai atsispyrusi nuo neigiamo įvaizdžio dugno, ima kilti aukštyn. Mums reikėjo atsiverti ir nebijant parodyti ir savo trūkumus. Jau minėjau, kad kiekvienas iš mūsų, teismų sistemos atstovų, kurie savo visą ar didžiąją dalį aktyvaus gyvenimo skyrė teisėjo darbui, labai skaudžiai išgyvenome tas pamokas! Visi žinome, kaip nelengva pripažinti, kad ne viskas tavo namuose yra gerai. Aš tikiu, kad prezidentės iniciatyvos, įstatymų leidėjų ir teismų sistemos bendras požiūris ir veiksmai siekiant paversti teismus atvira, draugiška visuomenei institucija, sparti taikinamųjų ginčų sprendimo metodų plėtra, teismų sistemos pastangos kelti profesinę kultūrą ir gerinti bendravimo įgūdžius, užtikrinti aukščiausius standartus atitinkančią lankytojų aptarnavimo kokybę yra tie veiksniai, kurie kelia pasitikėjimo reitingų kreivę aukštyn.”

2019 m. vasario 20 d. Lietuvoje buvo paskelbta apie dar neregėtą korupcijos skandalą: net aštuoni teisėjai įtariami kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu. Prezidentūra praneša, kad nusikaltimais įtariami trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. “Teisėsaugos tyrimas atskleidė korupcinį tinklą, kurio gijos driekėsi per teismus ir advokatūrą. Kova su korupcija ir teismų skaidrinimas buvo kertinis mano abiejų prezidentavimo kadencijų prioritetas. Nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu. Tikiu, kad teisėsaugai ir ateityje užteks drąsos veikti savarankiškai ir atsakingai, be jokių išlygų kovoti su sunkiausiomis korupcijos formomis, nes pasitikėjimas teisingumu yra tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu savo valstybe“, – sakė D. Grybauskaitė.

Ar iš tiesų teismai Lietuvoje tėra tik kortų namelis, kuris bet kurią dieną gali sugriūti?

Skaityti toliau
4 komentarai
  • Viktorija parašė:

    Kryževičius ir Grybauskaitė kalbėjo apie kylantį pasitikėjimą teismais… Ir štai tau kaip iš giedro dangaus.

  • Vilma parašė:

    Kryževičius nesuprato, kad jie atsipalaidavo

  • Trampas parašė:

    Grybauskaites ir Kryževičiaus mylimi teisėjai įtariami kyšiais

  • Jonas parašė:

    Nesuprantu ,kam to LVAT prmininko reikia jei jis paprasčiausiai nieko nesprendžia. Gal reik jo pareigas pakeisti į direktoriaus.

  • Lietuva

    Kaip balsavo partijos dėl Prezidento veto dėl rinkimų kartelės? 

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

    2020 m. sausio 14 d. Seime buvo balsuojama dėl pasiūlymo priimti visą Seimo rinkimų Prezidento Gitano Nausėdos grąžintą įstatymą dėl rinkimų kartelės.

    Po balsavimo paaiškėjo, kad Seimas paliko galioti iki šiol esančias Seimo rinkimų įstatymo nuostatas dėl rinkimų kartelės.

    Balsuojant už pasisakė 70, prieš – 51, susilaikė 2 Seimo nariai.

    Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių (71 parlamentaras).

    Primename, kad 2019 m. gruodžio mėnesį Seime buvo priimtos rinkimų įstatymo pataisos, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

    Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo rinkimų pataisas vetavo. Jis nurodė, kad „nepagrįsta būtų teigti, kad platesniu politinių jėgų atstovavimu Seime, kurio siekiama Įstatymu mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais, pagal kokybinius kriterijus bus pasiektas geresnis arba išlaikytas toks pats rezultatas, koks yra šiuo metu, tai yra užtikrintas Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas (grupes) ir stabilumas, sudarantys prielaidas užtikrinti inter alia Vyriausybės, kurios veikla pagal Konstituciją grindžiama Seimo pasitikėjimu, stabilumą. Kaip minėta, tai yra konstitucinė vertybė, kuri turi būti ginama.“

    Valdančiųjų „valstiečių“ narys Dainius Kepenis, teigė, jog „Europoje tos valstybės, kurios turi mažiau trijų procentų, visos yra gerovės valstybių priekyje“.

    Prieš įstatymo pakeitimus balsavo dauguma „socialdemokratų“, „liberalų“ ir „konservatorių“. Rinkimų kartelės nuleidimui nepritarė ir iš „valstiečių“ pasitraukęs Vytautas Bakas. Taip pat apie prisijungimą prie Darbo Partijos pranešęs Seimo narys Mindaugas Puidokas. 

    Lenkijoje rinkimų kartelė taip pat 5% rinkėjų palaikymo (išskyrus tautines mažumas), Vokietijoje – 5% arba pergalė trijose apygardose, Norvegijoje – 4%, Italijoje nustatytas 3% barjeras, Ispanijoje – 3% parlamentui, o Senatui kartelė nenustatyta, Danijoje – 2%, Olandijoje yra nustatytas 0.667% barjeras (tiek kiek balsų reikia išrinkti vienam parlamentarui). 

    Pracūzijoje, JK, Suomijoje, Maltoje, Liuksemburge ir Portugalijoje apskritai nenustatyta jokia kartelė

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Gėjams laimėjus bylą prieš Lietuvą – Lietuva turės sumokėti 15,000 eurų

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Istorija prasidėjo tada, kai Pijus Beizaras socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbė nuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su Mangirdu Levicku. Beizaro „Facebook“ puslapyje žmonės po nuotraukos paskelbimo pradėjo rašyti neigiamus komentarus.

    Lietuvoje valdžios institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.

    Lietuvos teismai pritardami atsisakymui pradėti ikiteisminį tyrimą gana aiškiai išreiškė nepritarimą tokiam viešam pareiškėjų seksualinės orientacijos demonstravimui teigdami, kad homoseksualumo priėmimas visuomenėje nesuderinamas su „tradicinės šeimos vertybėmis“. Taigi dėl valdžios institucijų diskriminacinio požiūrio pareiškėjams nebuvo suteikta pagal baudžiamąją teisę garantuojama apsauga nuo atvirų raginimų kėsintis į pareiškėjų fizinį ir psichinį vientisumą.

    Pareiškėjai Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad jie buvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas 2020 m. sausio 14 d. nusprendė, kad Lietuva dviem gėjams turi sumokėti po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 eurų patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbtame sprendime konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

    Strasbūro teismas nusprendė, kad pareiškėjams buvo nesuteikta veiksminga vidaus teisinė gynyba Lietuvoje.

    EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo diskriminuojami dėl jų seksualinės orientacijos.

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Seime Albinui Kentrai įteikta 2019 m. Laisvės premija

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Sausio 13 d. Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

    Iškilmingame minėjime Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai buvo įteikta 2019 m. Laisvės premijaŠiuo apdovanojimu siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

    Iki šiol Laisvės premija buvo įteikta 7 kartus: Sergejui Kovaliovui 2011 metais, Antanui Terleckui 2012 metais, Sigitui Tamkevičiui 2013 metais, Lenkijos disidentui Adam Michnik 2014 metais, Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui 2016 metais, sesei Nijolei Sadūnaitei 2017 metais ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanams 2018 metais. 

    Skaityti toliau

    Naujausi komentarai

    Skaitomiausios naujienos

    Draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti ar publikuoti portalo "abi.lt" skelbiamą informaciją be raštiško "abi.lt“ sutikimo, kurį galima gauti el. paštu - info@abizinios.com. © Copyright 2019 abi.lt. All rights reserved.

    >