Sek abi.lt

Tarp kitko

Vytautas Matulevičius: Kaltinimai grėsmės akivaizdoje

Publikuota

Data:

Majda Slamova/Arnika nuotrauka

Būti pačiam kaltam ir garsiai kaltinti kitą – paplitęs politikų bruožas. Naujausias pavyzdys – neseniai Vilniuje vykęs konservatorių tarybos posėdis, kuriame dėl Lietuvą galinčios nušluoti Astravo atominės elektrinės buvo apkaltinti valdžioje esantys „valstiečiai“ ir personaliai – ministras Linas Linkevičius.

Nesu didžiulis „valstiečių“ simpatikas, bet atsiprašau – net ir politikoje reikia turėti bent kiek padorumo.

Faktai byloja, kad būtent konservatoriams esant valdžioje A. Lukašenka priėmė pačius svarbiausiuosius sprendimus – pradedant galutiniu vietos pasirinkimu ir baigiant finansavimo bei statybų sutartimis su Rusija. Ir ką padarė mūsų valdžia, tai matydama?

2010 metų rugpjūtį į Astravą dviračiu numynęs tuometis premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad baltarusių kalbos, jog jie statys elektrinę, jo neįtikino. Įsivaizduojate problemos suvokimo lygmenį? Jei neįtikino, tai ir nėra ko kelti aliarmą ir rautis plaukus. Taip buvo prarastas istorinis šansas sukelti ant kojų tarptautinę bendruomenę ir dar ką nors padaryti. O dabartinis rėkimas, kai procesas jau tapo negrįžtamas, tėra žmonių kvailinimas ir nevykęs bandymas užtušuoti savo pačių vaidmenį. Nes tas vaidmuo, jeigu, neduok Dieve, kažkas nutiktų, bus neišvengiamai prisimintas – kaip ir visų, kurie tuo metu vadovavo valstybei.

Skaityti toliau
Komentuoti

Tarp kitko

E. Gentvilas neatmeta galimybės, kad „Drąsos kelio“ politikai – išdavikai

Publikuota

Data:

Nuotrauka iš E. Gentvilo "Facebook" puslapio

Nesąžiningos ir purvinos žurnalistikos pavyzdys.

Sėdi LTV studijoj Nemira Pumprickaitė ir šnekasi su ilgamečiu teisiamos partijos vicepirmininku Eugenijum Gentvilu.Tačiau pokalbis sukasi ne apie liberalų korupciją ir personalinę E. Gentvilo atsakomybę, o apie politinę jėgą, kuri reikalauja teisingumo N. Venckienės byloj.

Taip susikompromitavęs politikas tampa puikiu įrankiu šelmavojant kitus. Šiuo atveju – „Drąsos kelio” politikus.

„Ar kam nors kilo mintis pasiaiškinti, kas už viso to stovi?“ – kryptį nubrėžia Pumprickaitė.

Ir Gentvilas ją iš pusės žodžio supranta.

„Žinant dabar jau hibridinius karus, kibernetines grėsmes, Rusijos įtaką ir t.t., – noriai porina jis, – aš neatmetu galimybės, kad iš išorės buvo konsultantai, kurie patarinėjo, kaip elgtis.“

Taip „Drąsos kelias” be jokių skrupulų ir įrodymų paskelbiamas savo Tėvynės priešu ir išdaviku. Ir ne kur nors tarpuvartėje ar Fb, o visuomenine vadinamoj televizijoj, kuri privalo rodyti sąžiningos ir objektyvios žurnalistikos pavyzdį.

Tačiau, jei pastebėjote, E. Gentvilas dar tik „neatmeta galimybės“, kad mes esame išdavikai ir hibridinio karo dalis. O štai apie E. Gentvilą ir jo bendražygius mes kai ką jau pakankamai tvirtai žinome. Visų pirma tai, kad būtent jis su E. Masiuliu inicijavo N. Venckienės apkaltą Seime ir net atstovavo Seimo narių grupei Konstituciniame Teisme, sprendusiame N. Venckienės likimą.

Mes taip pat visi skaitėme, kad po to E. Gentvilo bendražygis E. Masiulis įkliuvo su pinigų prikrauta dėžute ir namuose laikomomis stambiomis sumomis. Taigi, jeigu mes būtume teisinė valstybė, jau vien dėl pačio pinigų paėmimo fakto N. Venckienės apkalta būtų paskelbta niekine. Nes tuos pinigus galima vertinti ir kaip atlygį už N. Venckienės išmetimą iš Seimo.

Apskritai, demokratinėje valstybėje net nebūtų įmanomas toks precedentas – kad žmonių išrinktas parlamento narys būtų korumpuotų politikų išmestas lauk, po to už paslaugą galimai susimokant grynaisiais. Taip veikia nebent mafija, kai ateina metas susidoroti su neįtinkančiu asmeniu, bet ne politikai, kurie turi atsakomybės jausmą ir rūpinasi savo geru vardu visuomenės akyse.

Ar savo geru vardu rūpinasi E. Gentvilas, aš nežinau. Tačiau neabejoju, kad vargu ar kas padarė tiek žalos Lietuvai ir jos jaunajai kartai, kaip liberalų sąjūdžio viršūnėlė, kuri iš pradžių suteikė jaunimui kitokios politikos viltį, o po to jį tėškė veidu į purvą ir atėmė bet kokį tikėjimą, kad Lietuvoje viskas gali būti kitaip – taip, kaip ir tame pasaulyje, į kurį bėgama. Čia buvusios liberalų vadovybės padaryta žala valstybės raidai yra tokia milžiniška, kad ją net sunku apibūdinti keliais žodžiais.

Tačiau tikėjimo ir vilties atėmimas iš jaunimo yra ne vienintelis E. Masiulio, E. Gentvilo ir Co nuopelnas šaliai: jeigu jūsų netenkina dabartinė valdžia, jei jūs pykstate, kad Lietuva ir toliau velkasi ES ariergarde, o tauta – emigruoja, tai sąskaitą taip pat galite pateikti paminėtai kompanijai – kad ji per savo supuvimą atvėrė kelią į valdžią tiems, kuo jūs nepatenkinti.

Apie nepataisomą žalą dar net nespėjusioms prigyti liberalioms pažiūroms čia nekalbėsiu. Manau, tai puikiai jaučia visi, kam prioritetas yra asmens laisvė, žmogaus teisės ir kitos panašios vertybės.

Taip kad sutryptas N. Venckienės gyvenimas yra tik vienas iš epizodų juodajame liberalų sąjūdžio metraštyje. Manau, ateis metas, ir galėsime pasakyti žymiai daugiau.

Skaityti toliau

Tarp kitko

Ar tikrai D. Gudelis įtariamas dokumentų klastojimu ir mokesčių slėpimu?

Publikuota

Data:

Nuotrauka iš "Facebook". D. Gudelis – pirmas iš dešinės.

Ko gero, mūsų akyse gimsta dar viena istorija, kuri parodys, ar Lietuvoje visi prieš įstatymą lygūs.

„Verslo žinios“ ir BNS pranešė, kad viešųjų ryšių bendrovė „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir dar kelios įmonės „įtariamos dokumentų klastojimu ir mokesčių slėpimu“.

Jei tai tiesa, tuomet įvardinti įtarimai turėtų kristi ant prezidento Valdo Adamkaus buvusio patarėjo, „Ryto“ krepšinio klubo dalininko Dariaus Gudelio, nes būtent jam ligi praėjusios savaitės priklausė bendrovė „VIP Viešosios informacijos partneriai“.

Sensacija? Taip, ir nemaža, tačiau pasižūrėkit, kaip santūriai apie ją informuojama žiniasklaidoje. Vieni apsiriboja sausais faktais, kiti – apskritai tyli.

Maža to, iš D. Gudelio bendrovę ką tik įsigijusi B. Čaikauskaitė tvirtina, kad jos vadovaujamai įmonei „jokie įtarimai nėra pareikšti“. Bet ar jie nėra pareikšti buvusiam įmonės savininkui D. Gudeliui, kažkodėl nepasakoma. Ar tai nereiškia, kad jau pradėtos tampyti virvutės?

Toks klausimas kyla, prisiminus ir dar vieną dalyką – glaudžius D. Gudelio ryšius su premjeru S. Skverneliu. Jų pobūdį ir mąstą metų pradžioje atskleidė portalo 15min.lt žurnalistai, kurie išsiaiškino, kad D. Gudelis nuolat lankosi pas premjerą, tačiau jų susitikimai niekur nėra deklaruojami. Negana to, žurnalistai nustatė, kad, D. Gudeliui reguliariai besilankant vyriausybėje, jo bendrovė laimėjo viešųjų pirkimų, susijusių su valstybės įstaigomis, už daugiau nei 2,5 mln. eurų! Ši suma buvo rekordinė tarp viešųjų ryšių agentūrų.

Kadangi D. Gudelis buvo „valstiečių“ konsultantas per Seimo rinkimus, opozicijai kilo pagrįstas įtarimas, kad galbūt šitokiu būdu atsiskaitoma už rinkimų metu suteiktas paslaugas.

Bet kokiu atveju tai labai primena pačio aukščiausio lygio korupciją, surišusią į vieną mazgą pirmuosius valstybės pareigūnus, valstybines įmones, privilegijuotas viešųjų ryšių bendroves ir žiniasklaidą.

Visiems, kas neabejingi padėčiai mūsų valstybėje, siūlau įdėmiai stebėti, ar įtarimai D. Gudeliui netyčia nepasimes. Nes, žinant jo ryšius, tai atrodo kaip labai tikėtina įvykių versija.

Taip pat tiems, kas mėgsta žiūrėti E. Jakilaičio laidas, siūlau atkreipti dėmesį į tai, ar jose bus papasakota apie D. Gudelį ištikusią bėdą. Man jau anksčiau pasirodė keista, kad Edmundas surašė daugybę klausimų R. Karbauskiui, o štai paklausti apie D. Gudelį – pamiršo. Pamanysi, du su puse milijono – kokia smulkmena…

Skaityti toliau

Tarp kitko

V. Pranckiečio klausimu: dėl ko iš tikrųjų verda kova?

Publikuota

Data:

lrs.lt nuotrauka

Kažkada teko iš arti stebėti Seimo pirmininko atleidimo procedūrą su formuluote „jam pačiam prašant”. Ir tuomet net buvau vienintelis Seimo narys, iš principo balsavęs prieš. Tik tą sykį išprievartautas buvo Vydas Gedvilas, pagaliau pradėjęs suvokti, kad Seimo pirmininkas negali būti Darbo partijos įkūrėjo pastumdėlis. Deja, rimtesniam pasipriešinimui V. Gedvilui nebeužteko kvapo, ir jis, kaip ir buvo palieptas, per vieną dieną parašė atsistatydinimo pareiškimą ir užleido vietą klusniai V. Uspaskicho klapčiukei.

Nors šitokiu sprendimu antroji konstitucinė pareigybė valstybėje buvo de facto atiduota į teisiamo veikėjo rankas, niekam iš Seimo narių balsuojant nesudrebėjo pirštai. Negana to, po balsavimo sveikinti statytinės išsirikiavo didžiulė eilė, įskaitant ryškiausius konservatorių veidus. Tai buvo parlamentarizmo pamoka Lietuvai, kuri bylojo, kad užkulisiniams politiniams sandėriams negali būti jokių kliūčių.

Bet praeina šešeri metai, rusiškas dujas pakeičia trąšos bei kombainai, ir ką mes matome? Tą patį norą turėti Seimo pirmininko kėdėje klusnų klapčiuką, kuris vykdytų svetimą valią, tik šį sykį jau ne V. Uspaskicho, o R. Karbauskio. Štai apie ką kalba – apie tai, kokios jėgos iš užkulisių valdys mūsų valstybę, o ne apie vieno ar kito asmens įsikibimą į krėslą. Reikia tik džiaugtis, kad kad V. Pranckietis tyliai neprisiėmė to vaidmens, kuris jam buvo parengtas „tikrojo pirmininko”, ir pasipriešino. Žinant, kokiu pagrindu buvo buriama „valstiečių“ komanda į Seimą, taip pat reikėtų laikyti stebuklu, kad V. Pranckietis vis dar nenuverstas. Jei tai būtų vykę praėjusios kadencijos Seime, jis jau būtų kuo seniausiai atleistas ir pamirštas, bet šį sykį viskas netikėtai užstrigo. Ir ačiū Dievui!

Netikėkite tiems, kas tyčia šneka apie įsikibimus į krėslą. Turėkite bent šiek tiek kritiško mąstymo ir pabandykite atsakyti sau į klausimą, ar V. Putinui artimas oligarchas suteiktų kam nors išskirtinę teisę prekiauti trąšomis vien už gražias akis. Štai kur esminis klausimas! Primygtinai siūlau jo nepamiršti visiems „valstiečiams“, kuriems netrukus teks balsuoti dėl Seimo pirmininko likimo. Partijų vadukai ateina ir nueina, o Lietuva lieka. Pagalvokite apie tai.

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

Skaitomiausios naujienos

Draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti ar publikuoti portalo "abi.lt" skelbiamą informaciją be raštiško "abi.lt“ sutikimo, kurį galima gauti el. paštu - info@abizinios.com. © Copyright 2019 abi.lt. All rights reserved.

>