Sek abi.lt

Lietuva

15min.lt sprendžia ką Jūs galite matyti Feisbuke o ką blokuoti

Paskelbta

Data:

Socialinis tinklas “Facebook” tam tikrose šalyse samdo trečiųjų šalių kompanijas redaguoti ir tikrinti turinį “Facebook” platformoje. Kompanija nusprendė taip kovoti su “fake news” ir dezinformacija. Lietuvoje šio turinio redaguotoju tapo portalas 15min.lt ir jo darbuotojai.

Portalas 15min.lt turi beveik neribotą laisvę nuspręsti kas yra tinkamas turinys o kas ne.

Kad taptų “Facebook” turinio vertintojais 15min.lt turėjo tapti kompanijos “IFCN” partneriais. Kompanija teigia patikrinanti naujienų portalų tikslumą ir nešališkumą. Tačiau atrodo, kad “IFCN” kelia gana žemus reikalavimus norint tapti programos partneriais.

Vieninteliai reikalavimai norint būti patvirtintu kaip “kokybiškos informacijos šaltiniu” yra naujienų bendrovės steigimo dokumentų pateikimas, viešai paskelbta “nepartiškumo” politika, vieša informacija apie portalo savininkus, ir puslapis skirtas “faktų patikrinimui”.

15min.lt “faktų patikrinimo” skiltis pavadinta “Patikrinta 15min”. O dėl “IFCN” patvirtinimo į kompaniją kreipėsi 15min.lt žurnalistė Liepa Želnienė.

“IFCN” taip pat nurodo, kad naujienų portalo prašymas turi būti patvirtintas nepriklausomo eksperto. 15min.lt prašymą patvirtino profesorius iš Latvijos Marins Kaprans, tačiau atrodo, kad jo darbas buvo tik nustatyti ar 15min.lt pateikė anksčiau išvardytus dokumentus.

15min.lt turi galimybę “Facebook” platformoje nuspręsti ar vartotojų pasidalinti, straipsniai ar jų parašytos nuomonės neskleidžia “dezinformacijos”. 15min.lt turi galimybę įvesti “šešėlinį bloką” kas sumažins paskelbtos informacijos skaitytojų skaičių iki 80%. 15min.lt taip pat turi galimybę užblokuoti “Facebook” vartotojus ar puslapis tam tikram laikui.

Papildyta

15min.lt žurnalistė Liepa Želnienė atsakė į abi.lt publikuotą straipsnį. Jos teigimu 15min.lt neturi galimybės laikinai užblokuoti vartotojus ar puslapius.

Skaityti toliau
3 komentarai
  • Pikc parašė:

    Šiaip jau, pati IFCN yra „lieviakiška“ (https://capitalresearch.org/article/the-left-gets-a-taste-of-its-own-fact-checking-medicine/), tad nėra ko stebėtis, kad Glavlito rolei pasirinko kontorą, kuri daugelio laikoma homunizmo propagandos „matiūgalnyku“. 😉

  • Gintaras parašė:

    15min.lt žurnalistė Liepa Želnienė atsiskleidė kaip šališka ir tendencinga http://www.ziniuradijas.lt/laidos/ivykiai-ir-komentarai/ar-isdris-valdzia-ivesti-naujus-mokescius?video=1

  • Darius parašė:

    Šiaip tai ta Želnienė meluoja. Mano paskyra buvo užblokuota praėjus dienai po to, kai užblokavau praktiškai visų 15 min darbuotojų profilius, kad negalėtų manes cenzūruoti. O iki tol daugiau nei du metus vienas ispėjimas. Antras profilis neišsilaikė nė dviejų dienų, kai buvo užblokuoti 15 min rinkodaros grupės profiliai (beveik visi su vaivorykštės rėmeliais apie foto). Taip kad 15 min turi kur kas rimtesnius įrankius, negu asmeninių profilių blokavimus.

  • Lietuva

    Kaip balsavo partijos dėl Prezidento veto dėl rinkimų kartelės? 

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

    2020 m. sausio 14 d. Seime buvo balsuojama dėl pasiūlymo priimti visą Seimo rinkimų Prezidento Gitano Nausėdos grąžintą įstatymą dėl rinkimų kartelės.

    Po balsavimo paaiškėjo, kad Seimas paliko galioti iki šiol esančias Seimo rinkimų įstatymo nuostatas dėl rinkimų kartelės.

    Balsuojant už pasisakė 70, prieš – 51, susilaikė 2 Seimo nariai.

    Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių (71 parlamentaras).

    Primename, kad 2019 m. gruodžio mėnesį Seime buvo priimtos rinkimų įstatymo pataisos, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

    Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo rinkimų pataisas vetavo. Jis nurodė, kad „nepagrįsta būtų teigti, kad platesniu politinių jėgų atstovavimu Seime, kurio siekiama Įstatymu mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais, pagal kokybinius kriterijus bus pasiektas geresnis arba išlaikytas toks pats rezultatas, koks yra šiuo metu, tai yra užtikrintas Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas (grupes) ir stabilumas, sudarantys prielaidas užtikrinti inter alia Vyriausybės, kurios veikla pagal Konstituciją grindžiama Seimo pasitikėjimu, stabilumą. Kaip minėta, tai yra konstitucinė vertybė, kuri turi būti ginama.“

    Valdančiųjų „valstiečių“ narys Dainius Kepenis, teigė, jog „Europoje tos valstybės, kurios turi mažiau trijų procentų, visos yra gerovės valstybių priekyje“.

    Prieš įstatymo pakeitimus balsavo dauguma „socialdemokratų“, „liberalų“ ir „konservatorių“. Rinkimų kartelės nuleidimui nepritarė ir iš „valstiečių“ pasitraukęs Vytautas Bakas. Taip pat apie prisijungimą prie Darbo Partijos pranešęs Seimo narys Mindaugas Puidokas. 

    Lenkijoje rinkimų kartelė taip pat 5% rinkėjų palaikymo (išskyrus tautines mažumas), Vokietijoje – 5% arba pergalė trijose apygardose, Norvegijoje – 4%, Italijoje nustatytas 3% barjeras, Ispanijoje – 3% parlamentui, o Senatui kartelė nenustatyta, Danijoje – 2%, Olandijoje yra nustatytas 0.667% barjeras (tiek kiek balsų reikia išrinkti vienam parlamentarui). 

    Pracūzijoje, JK, Suomijoje, Maltoje, Liuksemburge ir Portugalijoje apskritai nenustatyta jokia kartelė

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Gėjams laimėjus bylą prieš Lietuvą – Lietuva turės sumokėti 15,000 eurų

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Istorija prasidėjo tada, kai Pijus Beizaras socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbė nuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su Mangirdu Levicku. Beizaro „Facebook“ puslapyje žmonės po nuotraukos paskelbimo pradėjo rašyti neigiamus komentarus.

    Lietuvoje valdžios institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.

    Lietuvos teismai pritardami atsisakymui pradėti ikiteisminį tyrimą gana aiškiai išreiškė nepritarimą tokiam viešam pareiškėjų seksualinės orientacijos demonstravimui teigdami, kad homoseksualumo priėmimas visuomenėje nesuderinamas su „tradicinės šeimos vertybėmis“. Taigi dėl valdžios institucijų diskriminacinio požiūrio pareiškėjams nebuvo suteikta pagal baudžiamąją teisę garantuojama apsauga nuo atvirų raginimų kėsintis į pareiškėjų fizinį ir psichinį vientisumą.

    Pareiškėjai Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad jie buvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas 2020 m. sausio 14 d. nusprendė, kad Lietuva dviem gėjams turi sumokėti po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 eurų patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbtame sprendime konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

    Strasbūro teismas nusprendė, kad pareiškėjams buvo nesuteikta veiksminga vidaus teisinė gynyba Lietuvoje.

    EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo diskriminuojami dėl jų seksualinės orientacijos.

    Skaityti toliau

    Lietuva

    Seime Albinui Kentrai įteikta 2019 m. Laisvės premija

    Paskelbta

    Data:

    Autorius:

    Sausio 13 d. Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

    Iškilmingame minėjime Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai buvo įteikta 2019 m. Laisvės premijaŠiuo apdovanojimu siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

    Iki šiol Laisvės premija buvo įteikta 7 kartus: Sergejui Kovaliovui 2011 metais, Antanui Terleckui 2012 metais, Sigitui Tamkevičiui 2013 metais, Lenkijos disidentui Adam Michnik 2014 metais, Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui 2016 metais, sesei Nijolei Sadūnaitei 2017 metais ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanams 2018 metais. 

    Skaityti toliau

    Naujausi komentarai

    Skaitomiausios naujienos

    Draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti ar publikuoti portalo "abi.lt" skelbiamą informaciją be raštiško "abi.lt“ sutikimo, kurį galima gauti el. paštu - info@abizinios.com. © Copyright 2019 abi.lt. All rights reserved.

    >