Sek abi.lt

Nuomonių ringas

Andrius Kubilius. Stagnacijos dešimtmetis – kas už tai atsakys?

Publikuota

Data:

Ministras Vilius Šapoka paskelbė nedžiugias prognozes: šiais metais ekonomikos augimas sieks tik 2,4 proc., vėlesniais metais jis toliau nuosekliai lėtės, o po poros metų (2022 m.) jis nukris iki 2,0 proc. Galima manyti, kad žiūrint į dar tolesnę – dešimtmečio – perspektyvą, pamatytume, kad mūsų augimas dar labiau lėtės, kol galų gale visai sustos.

Mes vis dar galime girtis, kad mūsų augimas šiek tiek viršija Europos Sąjungos vidurkį, kuris šiais metais sieks apie 1,4 proc., tačiau tai yra menka paguoda. Akivaizdu, kad jeigu niekas iš esmės Lietuvoje nesikeis, jeigu valstybėje nevyks struktūrinė ekonomikos reforma, jeigu Lietuvos politikai nesugebės grįžti prie Augimo darbotvarkės, o įsikabinę laikysis tik Perskirstymo darbotvarkės, ateinantis dešimtmetis bus tikros ekonominės stagnacijos dešimtmetis. Ką reiškia ekonominė stagnacija Lietuvai? Tai reiškia mažiau investicijų į verslo plėtrą, mažiau naujų gerų darbo vietų, lėtesnis atlyginimų augimas, mažesnis valstybės biudžeto prieaugis. Stagnacija reiškia atsilikimą. Ir svajonių apie gerovės valstybę laidotuvės.

Kodėl Lietuvos ekonomikos augimas nuosekliai lėtėja? Valdžia randa paprastą paaiškinimą – aplink Lietuvą, pradedant nuo Vokietijos iki Prancūzijos, ekonomikos situacija blogėja, „Brexit” ir JAV prekybiniai karai su Kinija globalios ekonomikos situaciją taip pat blogina, dėl to lėtėja ekonomikos augimas. Kitaip sakant, pati Lietuva dėl savo stagnacijos yra nekalta, nes kalti yra tik visi kiti. Be abejo, globali situacija daro įtaką Lietuvos ekonomikai, tačiau dar labiau jai kenkia tai, kad pati Lietuva nesugeba reformuoti savo ekonomikos, nesugeba pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės gamybos, prie žinių ekonomikos plėtros, todėl, vis labiau brangstant darbo jėgai, Lietuva vis labiau praranda iki šiol turėtus konkurencinius pranašumus ir vis labiau lėtėja jos augimas. Stagnacija turi savo autorius – tai valdžios neveiklumas, įgyvendinant būtinas reformas, o ne vien tik situacija globaliose rinkose. Paprastos ekonomikos tiesos sako, kad norint paspartinti šalies ekonomikos augimą, reikia vieno iš trijų faktorių: 1) darbo jėgos kiekio spartaus augimo; 2) pinigų arba investicijų kiekio ekonomikoje augimo; 3) ekonomikos produktyvumo spartaus augimo. Darbo jėgos kiekio lengvai nepadidinsime, ypač kai valdžia nutarė net ukrainiečių darbininkų atvykimą riboti įvairiomis biurokratinėmis kliūtimis; pinigų kiekio radikalus padidinimas taip pat yra problematiškas, nes net ES struktūrinė parama Lietuvai gali mažėti, o be to ir jos panaudoti ekonomikos struktūrinėms reformoms iki šiol neišmokome; vienintelis realus kelias – sparčiau didinti ekonomikos produktyvumą, bet tam reikia Augimo darbotvarkės ir intelektualios politinės valios jai įgyvendinti. Deja, politinė bendruomenė nebekreipia dėmesio į Augimo darbotvarkę, nes populiaru yra tik Perskirstymo darbotvarkė, o intelektualios politinės valios pėdsakų prie šios valdžios tenka su žiburiu ieškoti. Lietuvos politikoje ima dominuoti „lūzerių“ mentalitetas – nebėra augimo ambicijos, stagnacija priimama kaip neišvengiamas ir nuo mūsų pačių nepriklausantis dalykas („vasara juk kada nors baigiasi“). Valstybės politikoje beliko tik Seimo Pirmininko išmetimo klausimas ir „lūzerių“ persigrupavimo į naujas frakcijas reikalai. Gal toks ir buvo Ramūno Karbauskio tikslas – „išvalstybinti valstybę“, paliekant ją be intelektualios valstybinės politikos, taip stumiant ją į vis gilesnę stagnaciją? Valstybės perspektyvą pralaimėti, tai ne krepšinio čempionatą pralaimėti. Ten treneris garbingai prisiėmė visą atsakomybę. Kas prisiims atsakomybę už dešimtmečio stagnaciją, kurios nesiruošiama išvengti?

Skaityti toliau
Komentuoti

Nuomonių ringas

Mindaugas Puidokas. Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamo turto mokesčiai kenkia gerovės valstybės kūrimui?

Publikuota

Data:

Autorius:

Nuotrauka iš M.Puidoko "Facebook" puslapio

Lietuvoje nuskambėjo naujienos dėl vargingiau gyvenančius žmones neteisingai nuskriaudžiančių naujų mokesčių. Pasirašiau peticiją prieš taršos mokesčio įvedimą (ji sulaukė jau apie 60 tūkstančių parašų) ir Seime balsuosiu prieš.

Formulė neteisinga ir skaudžiausiai kerta gyvenantiems vargingiau! Ar taip reikia mažinti socialinę atskirtį ir kurti gerovės valstybę? Prezidento Gitano Nausėdos pozicija apie skubotai planuojamą mokestinę naštą taip pat yra neigiama – negalima pildyti biudžeto skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita.

Finansų ministerija bando prakišti totalų mokesčių augimą keliais etapais – vienu – kuro, alkoholio, elektroninių cigarečių akcizų didėjimą. Galima pritarti dėl alkoholio ir elektroninių cigarečių, bet kuro akcizo didėjimas kels visas kitas kainas ir jį keliant nereikalingas taršos mokestis. Kainos kiltų, nes dauguma verslų yra susiję su transportu.

Kitas etapas – nekilnojamo turto mokestis. Finansų ministras Vilius Šapoka aiškiai įvardina, kad tai pirmas žingsnis į visuotinį nekilnojamo turto apmokestinimą. Užsibrėžta daugiau nei dvigubai sumažinti neapmokestinamą nekilnojamo turto ribą, nuo 220 tūkstančių iki 100 tūkstančių eurų. Tad apmokestinti būtų ir turintys naujos statybos trijų kambarių butus, ir savo nelaimei paveldėję brangiuose vietose esantį net varganos būklės nekilnojamą turtą.

Automobilių taršos mokestis – skriauda gyvenantiems skurdžiausiai ir jokios naudos gamtai

Nors jau nesu LVŽS frakcijos narys, tačiau pritariu visoms geroms ir teigiamoms jos iniciatyvoms Seime. Deja, siūlomas naujasis mokestis toks nėra. Jis – chaotiškas ir neišbaigtas, o siūloma automobilių apmokestinimo formulė – neteisinga. Toks mokestis niekaip nesiderina su prezidento G. Nausėdos ir premjero S. Skvernelio norimos kurti gerovės valstybės idėja.

Pabandžius paskaičiuoti įvairius variantus, buvo pastebėta, kad net perkant nedidelį automobilį papildomai tektų sumokėti apie 140 eurų, o už seną, bet galingesnio variklio automobilį tektų sumokėti į daugiau nei 1000 eurų. Nelogiškai atrodo ir tai, kad taršos mokestį siūloma mokėti registruojant automobilį, o ne periodiškai. Tai labiau panašu ne į taršos, o į registracinį mokestį. Ar nebus taip, kad žmonės dar rečiau pirks automobilius, važinės senais ir vengs kažką keisti. Juk pirkdami žmonės turės mokėti papildomai.

Kaimiškose vietovėse skurdžiau gyvenantys žmonės perka labai pigius automobilius, kurie nuolat rimtai genda. Dėl to per metus pakeičiami dažnai net keli automobiliai, nes už 1000 eurų pirkto automobilio būna neverta rimtai remontuoti.

Dėl to nelogiška labiausiai skriausti ir taip mažai turinčius – gyvenančius skurdžiausiai. Gal pamirštama, kad daug kur regionuose viešojo transporto nėra?! Ten asmeninis automobilis yra būtinybė. Jei žmonės liks be automobilių, jie nepasieks ligoninių, darbų, nenuveš vaikų į mokyklas.

Jeigu norima kurti socialinio teisingumo pojūtį – tai apmokestinti reiktų prabangių ir galingų automobilių savininkus. Jiems neskausminga būtų sumokėti papildomai. Kuro akcizas didinamas ir taip, tad važinėjantys ir teršiantys daugiau – sumokės už kurą daugiau. Juk galima apmokestinti taršesnį kurą labiau ir taip skatinti ekologiškesnių automobilių įsigijimą tarp tų, kurie gali juos įpirkti. Skatinti tą daryti įvairiomis mokestinėmis lengvatomis, bet prasmingų sprendimų neieškoma.

Realus rūpestis gamta būtų sengirių ir miškų saugojimas, o ne apgaulingi mokesčiai

Šią, taip žmones papiktinusią iniciatyvą vertinu kaip „menamą pagalbą“ gamtai ir bandymą, prisidengiant naujausiomis madomis įteisinti dar vieną mokestį bei parodyti ES, kad Lietuvoje yra sprendžiama taršos problema. Mano nuomone, kai kalbame apie klimato pokyčių stabdymą, visų pirma reiktų nustoti niokoti Lietuvos gamtą ir beatodairiškai kirsti medžius tiek giriose, tiek miestuose.

Seno, taršaus transporto problemą žymiai efektyviau išspręstų auganti ekonomika ir stabilus uždarbis. Daugumai gyventojų rūpi juos supanti gamta, tačiau ne visi turi finansinių galimybių būti ekologiškais – valgyti sveikesnį maistą, pirkti „žalius“ automobilius ir t. t. Jeigu žmogus gyvena ties skurdo riba, tai bet kokie papildomai mokesčiai juos dar labiau nuskurdins. Valdžia pirma turėtų pasirūpinti ekonomikos augimu ir oriais atlyginimais, o tada daugelis klausimų išsispręstų savaime.

O kalbant apie patį mokestį – vėlgi, pasigendu konkretaus įvardijimo, kur nukeliaus tie surinkti taršos mokesčio pinigai? Kaip bus skatinami mažiau taršius automobilius perkantys asmenys ir ar papildomai lėšų bus skirta medžių atsodinimui, kitoms gamtosauginėms priemonėms?

Žmonėms primetamos prievolės be edukacijos ir platesnių paaiškinimų. Natūralu, kad tai įaudrina ir supykdo visuomenę.

Į ką veda nekilnojamo turto (NT) mokestis?

Šiuo metu NT mokestį moka fiziniai asmenys, kurių nekomercinės paskirties turto bendra vertė siekia 220–300 tūkst. eurų. Tokiems asmenims NT mokesčio tarifas siekia 0,5 proc. nuo sumos, viršijančios 220–300 tūkst. eurų. Turto vertei siekiant 300–500 tūkst. eurų taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. Brangesniam nei 500 tūkst. eurų turtui taikomas 2 proc. tarifas.“

Siūlomas naujasis NT mokestis iš pirmo žvilgsnio galėtų atitikti gerovės valstybės modelį, už kurį pasisako prezidentas G. Nausėda, nes mokesčiai paskirstomi atitinkamai pagal turimo NT vertę. Vis tik „velnias“, kaip beveik visada – slypi detalėse.

Iki 100 tūkst. eurų vertės nuleidžiama nekilnojamo turto kartelė gali paliesti ne tik gerai gyvenančius, bet ir vidutines bei žemesnes pajamas gaunančius piliečius, kurie gyvena didžiuosiuose mietuose (daugiausiai tai palies Vilniaus miesto gyventojus). Taip gali nutikti dėl to, kad kadaise įsigytas, paveldėtas ar kitais būdais įgytas būstas turėjo mažesnę vertę nei dabar. Be to, didelė dalis NT savininkų ėmė paskolas iš bankų, jas vis dar atidavinėja ir tas papildomas NT mokestis tikrai neprisidėtų prie jų gerovės.

Dar viena problema yra ta, kad daugelis Lietuvos piliečių net nežino savo turto vertės, todėl, visų pirma, reikės pradėti NT įvertinimo procesus. Pritariu „Luminor“ banko vyriausiajam ekonomistui Žygimantui Mauricui, kuris teigia, kad šiuo metu daug svarbiau kalbėti ne apie NT mokesčio įvedimą, o apie sistemos, kuri informuotų gyventoją, kokia yra jo turto vertė, sukūrimą. Tas padaryta nebuvo. Tad tokiam NT mokesčio įvedimui nepasiruošta.

Nepalaikysiu šių neteisingų siūlymų Seime

Be to, kaip viešai pasakė finansų ministras V. Šapoka, šis mokestis yra žingsnis į priekį link visuotinio NT mokesčio, kuris paliestų visus. Pasak jo, „lėtėjant ekonomikos augimui valstybė ieško papildomų pajamų“. Ar tikrai papildomi mokesčiai yra tai, kas padėtų mūsų šalies gyventojams jaustis užtikrintai dėl savo ir vaikų ateities Lietuvoje? Ar nėra grėsmės dar didesnei emigracijai, kai žmonės keliaudami, susipažindami su kitų ES valstybių situacija mato, kokie skirtumai lyginant su Lietuva yra kitose valstybėse ir kaip jose užtikrinama gyventojų gerovė?

Tik abstrakčiai kalbama, kur būtų panaudoti papildomai į biudžetą surinkti pinigai. Gyventojai mato tik faktą: norima didinti mokesčius, kalbama apie planuojamas surinkti milijonines sumas, o apie galimą naudą nėra aiškiai komunikuojama. Dėl to nepalaikysiu šių siūlymų Seime ir raginsiu balsuoti PRIEŠ kitus kolegas Seimo narius, nes užkrauti naštą skurdžiausiems galima tik neturint socialinio jautrumo ir nesuvokiant kaip turi būti kuriama gerovės valstybė.

Skaityti toliau

Nuomonių ringas

S. Šedbaras jau žino, kokia kardomoji priemonė bus paskirta N. Venckienei

Publikuota

Data:

Nuotrauka iš S. Šedbaro "Facebook" puslapio

Kadaise signataras Audrius Butkevičius Strasbūre laimėjo bylą prieš Lietuvą pagrindinai dėl to, kad Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis jį dar iki teismo buvo pavadinęs nusikaltėliu. Europos Žmogaus Teisių Teismas šį faktą įvertino kaip neleistiną spaudimą teismams.

Dabar gi Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, kalbėdamas per visuomeninę televiziją, iš anksto „numato”, kad grąžintai į Lietuvą Neringai Venckienei – cituoju – „greičiausiai bus paskirta kardomoji priemonė suėmimas“. Tai gal jis jau žino ir galutinį nuosprendį byloje?

Tai – antikonstitucinis, įstatymais draudžiamas aukšto politiko kišimasis į sritį, kuri išimtinai priklauso teismų kompetencijai. Ir tuo užsiima vienas iš parlamentinio teisėtvarkos komiteto vadovų, buvęs LR Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo teisėjas, geriau už kitus suprantantis, ką reiškia tokio rango politikui iš anksto „prognozuoti“ teismų sprendimus.

Įdomu, ar į tokį akivaizdų Konstitucijos pažeidimą kaip nors sureaguos kiti Seimo nariai ir ar pagrindinio šalies įstatymo laužytojui nebus inicijuota apkalta.

Kita vertus, tai, kas nutiko, tėra signalas, kad ir šį sykį, sprendžiant N. Venckienės likimą, nebus skaitomasi su priemonėmis. Duodamas ženklą teismams, koks sprendimas turi būti priimtas dėl kardomosios priemonės, S. Šedbaras viso labo pradėjo būsimų pažeidimų sąrašą.

Skaityti toliau

Nuomonių ringas

Vytautas Matulevičius: Kaltinimai grėsmės akivaizdoje

Publikuota

Data:

Majda Slamova/Arnika nuotrauka

Būti pačiam kaltam ir garsiai kaltinti kitą – paplitęs politikų bruožas. Naujausias pavyzdys – neseniai Vilniuje vykęs konservatorių tarybos posėdis, kuriame dėl Lietuvą galinčios nušluoti Astravo atominės elektrinės buvo apkaltinti valdžioje esantys „valstiečiai“ ir personaliai – ministras Linas Linkevičius.

Nesu didžiulis „valstiečių“ simpatikas, bet atsiprašau – net ir politikoje reikia turėti bent kiek padorumo.

Faktai byloja, kad būtent konservatoriams esant valdžioje A. Lukašenka priėmė pačius svarbiausiuosius sprendimus – pradedant galutiniu vietos pasirinkimu ir baigiant finansavimo bei statybų sutartimis su Rusija. Ir ką padarė mūsų valdžia, tai matydama?

2010 metų rugpjūtį į Astravą dviračiu numynęs tuometis premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad baltarusių kalbos, jog jie statys elektrinę, jo neįtikino. Įsivaizduojate problemos suvokimo lygmenį? Jei neįtikino, tai ir nėra ko kelti aliarmą ir rautis plaukus. Taip buvo prarastas istorinis šansas sukelti ant kojų tarptautinę bendruomenę ir dar ką nors padaryti. O dabartinis rėkimas, kai procesas jau tapo negrįžtamas, tėra žmonių kvailinimas ir nevykęs bandymas užtušuoti savo pačių vaidmenį. Nes tas vaidmuo, jeigu, neduok Dieve, kažkas nutiktų, bus neišvengiamai prisimintas – kaip ir visų, kurie tuo metu vadovavo valstybei.

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

Skaitomiausios naujienos

Draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti ar publikuoti portalo "abi.lt" skelbiamą informaciją be raštiško "abi.lt“ sutikimo, kurį galima gauti el. paštu - info@abizinios.com. © Copyright 2019 abi.lt. All rights reserved.

>